Klošaras

Gimė ir augo Kaune, nuo 1996 m. šiame mieste eksponuoja savo darbų parodas.

Nuo 2002 m. pradėjo rengti parodas užsienyje.

2004 m. Klošaras tapo Tarptautinės meno draugijos (pranc. Association d’Art International) nariu.

2005 m. yra Prancūzijos asociacijos „Pateikime meną be sienų“ (pranc. Osons L’art Sans Frontieres) narys.

Klošaro tapybos darbai buvo eksponuojami Austrijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Belgijoje ir Didžioje Britanijoje.


Menotyrininkė Ugnė Kraulaidytė:

Kūrybos pradžių pradžia buvo netikėta. Įkvėpimą tapyti Klošaras pajuto po sunkios ligos beveik prieš du dešimtmečius. Pradėjęs nuo šventųjų paveikslų, jis ėmėsi iš atminties piešti Laisvės alėjoje matytus įdomesnius veidus, menininkus, bičiulius, valdžios atstovus. Spaudoje kartkartėmis pasirodydavo straipsnių apie tai, kaip boksininkas pasuko į meno pasaulį – dar neatradęs menininko talento, A. Michailovas treniruodavosi bokso ringe, buvo įkūręs Juozo Vinčos bokso studiją vaikams.

Prasidėjo bohemiškas gyvenimas, kelionės po kitas šalis, įsitvirtinimas meno rinkoje. Pirmoji didelė ekspozicija surengta Švedijoje, aktyvus susidomėjimas parodytas Austrijoje, kur meno gerbėjai išpirko visus Klošaro parodos darbus. Išvykęs iš Lietuvos, dailininkas sudalyvavo 21 tarptautinėje parodoje, vienuolika iš jų – personalinės. Kai kuriuos paveikslus įkvepia knygos. Tapydamas Klošaras pasirenka savitą žiūrėjimo rakursą: jis lieka stebėtojas ir į aplink vykstančius dalykus žvelgia ironiškai šypsodamasis. Praeityje ir paprastoje kasdienybėje menininkas pamato juokingų momentų, kuriuos drobėje užfiksuoja potėpių virpėjimu, laisvu improvizuotu piešiniu ir žaismingu spalvų žaižaravimu. Tačiau dažnai už komiškumo kaukės slepiasi rimta situacija. Nors Klošaras remiasi realiais įvykiais ir asmenybėmis, nei jo darbų formoje, nei turinyje realizmo nereikėtų ieškoti. Dailininko siekis – ne atkartoti, o papasakoti. Gyvai, žaismingai, patraukliai. Dėl to hiperbolizuotai išryškinamos kai kurios žmogiškos savybės, silpnybės ir polinkiai, sustabdomos humoristinės scenos. Meilė gyvenimui dailininko paveiksluose susipina su maištu prieš jo tamsumas ir neteisybes…

 

Belgijos menotyrininkė  Veronigue Wintgen:

Tai savamokslis tapytojas, atsiskleidžiantis savo netramdomu ir netaupomu veržlumu. Išlaisvėjęs Klošaras pažymi savo darbus tikra ekspresijos jėga. KIEKVIENA DROBĖ ALSUOJA KARTU IR MEILE, IR NEAPYKANTA AR MAIŠTU, BET NIEKADA NEJUNTAMAS ABEJINGUMAS. Įdomiausia, kad jo darbuose susipina ir susijungia įvairios stilistikos bei įtakos: tai Picasso, Chagall ar Soutine…

 

Kultūrinio Adolfo Hardy fondo Belgijoje  administratorius Joseph Gėlis:

Žmogus, kurį mes sutikome yra betarpiškas, spontaniškas, didžiadvasis, nuolat maištaujantis (veržlus).  Jo tapyba yra kaip ir jis, ekspresyvi, apnuoginta, pergalinga. Darni kompozicija, suderintos spalvos, gyvos, spindinčios kaip saulės spinduliai arba ugnies žaibai.

Ar tai ekspresionizmas, siurrealizmas ar kubizmas? Visai nesvarbu, kūryba amžina, tikrai! Mūsų pasaulyje, ieškant grožio ir tolerancijos, menininkai privalo rasti pasirinkimo vietą. Klošaras vertas rasti savąją… .

 

Prancūzijos Grenoblio ir Lietuvos Kauno miestų draugijos pirmininkė, dailininkė  Anne – Marie Redt:

Publika visad gali patenkinti savo poreikius, galėdama džiaugtis KLOŠARO darbais, kurie pribloškia intensyviomis spalvomis, ekspresionistinio stiliaus jėga ir plastišku žinios pateikimu.

 

Prancūzijos asociacijos „Pateikime meną be sienų“ prezidentas Michel Cailluet:

Klošaro užmojis yra platus, autentiškas, tiesus (be išlygų) nenuolaidžiaujantis egzistuojantiems diktatams. Jo paveikslai neleidžia būti abejingu, net jeigu kartais jie „trikdo“ žiūrovą. Begalinė gyvybinė energija, kuri trykšta iš pačios širdies jo paveiksluose, prikausto publiką ir verčia pamilti jo meną… 


Daugiau