MEDŽIO DROŽYBA


Nuo seno lietuviai pamėgę medžius. Net mūsų vardai dažnai kalba apie pagarbą medžiui: Ąžuolas, Liepa, Eglė...
Ir medžio skulptūra užima svarbią vietą tautos kultūriniame palikime. Liaudies meistrų darbai sudaro tik dalį mūsų meno lobių. Daugybė pavyzdžių byloja apie didelę Lietuvos medžio drožėjų meistriškumą. Didžioji dalis medžio skulptūrų turėjo sakralinę prasmę ir puošė mūsų bažnyčias. Medžio drožinių būta jau po karaliaus Mindaugo krikšto. Įsitvirtinus krikščionybei, Lietuvoje įsitvirtina profesionali vakarietiška skulptūra.  Medžio drožėjai vadinti skulptoriais.  Profesionaliai dirbti drožėjai išmokdavo ne tik iš užsienio atvykstančių menininkų, bet ir savo šeimose, neretai tai buvo profesija perduodama iš kartos į kartą.
Giliai šaknis įleidęs tvirtos praeities Lietuvos kultūrinis medis duoda gausų derlių. Medžio skulptūra rodo ypatingą lietuvišką kūrybinę potenciją dailės tradicijoje. Taigi medžio rąstas kūrėjo rankose tampa meno šedevru: angelu, paukščiu, gėle, žvėrimi ar žmogumi, žiūrint, kokia mintis aplanko skulptorių.
Tie meno stebuklai puikiausiai gali įsikomponuoti šiuolaikiniame interjere, kuris prašosi papuošiamas  meno kūriniais.

Daugiau